- savidrauda
- savìdrauda sf. (1) NdŽ 1. DŽ1 vengimas iniciatyvos, norint išlikti nenukentėjusiam, apsidraudimas: Prasiblaivė padangė, užnuodyta rutinos, savidraudos ir biurokratizmo garais J.Avyž. 2. savidrausmė: Savìdraudą, savivaldą ir pomėgiuose turėk SkrT. Tos savidraudos užmokesnis yra didžių didžiausis Pč. Šitokia dvasios savivalda pasiekiama nuolatine savidrauda rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
